Prieš įrengdamas židinį namuose dažnas nepagalvoja, kokiomis malkomis geriausia jį kūrenti. Kadangi židinio įrengimas kainuoja nemažas išlaidas, reikia eksploatuoti jį tinkamai, kad tarnavimo laikas būtų kuo ilgesnis. Vienas iš būdų – tinkamų malkų pasirinkimas židinio kūrenimui. Taigi, išsiaiškinkime, kokiomis malkomis geriausia kūrenti židinį, kad jis tarnautų ilgai. Trumpai tariant židinio kūrenimui geriausios yra lapuočių medžių sausos malkos, o tiksliau geriausiai tinka uosinės malkos, nes jos yra pakankamai kaitrios, mažai dūmija, neskleidžia kibirkščių ir gražiai dega.
Kokios Malkos Geriausios Židiniui?
Geriausios malkos židiniui – lapuočių medžių sausos malkos:
Sausos malkos yra kaitresnės ir efektyviau dega, nes jose yra mažesnis drėgmės kiekis. Rekomenduojamas malkų drėgmės kiekis yra ne didesnis nei 10 – 20 %. Norint gauti malkas, turinčias vos 10% drėgmės, reikia jas laikyti sausoje patalpoje bent 2 metus, kad tinkamai išdžiūtų. Turite žinoti, kad malkų laikyti lauke negalima, todėl reikia pasirūpinti ir tinkamomis malkų laikymo sąlygomis. Malkas reikia laikyti sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje ne ilgiau kaip tris metus, nes ilgiau džiovintos malkos per greitai sudega ir neišskiria pakankamai šilumos. Geriausia malkas pirkti pavasarį ir sukūrenti per žiemą. Kad malkos gerai išdžiūtų, jas reikia laikyti sausose patalpose, tačiau negalima jų sukrauti tiesiai ant žemės. Patartina jas sudėti ant nedidelio pakilimo arba paletės, nes tik toks būdas užtikrina puikų malkų vėdinimą ir džiovinimą iš apačios. Kitu atveju malkos pradės pelyti ir pūti, o ne džius, todėl bus netinkamos kūrenimui. Norint atskirti, kad malkos yra sausos, reikia jas perskelti ir jei skėlimo garsas yra šaižus, tada malka greičiausiai yra sausa. Be to, sausa malka yra lengvesnė už šlapią.
Kalbant apie lapuočių medienos malkas, jos geriausiai tinka kūrenti, nes turi mažiau dervų ir yra kaitresnės. Šiomis malkomis kūrenti yra efektyviau, jos mažiau kenkia židiniui ir dūmtraukio sistemai, todėl yra ir ekonomiškesnės. Lapuočių medienos malkų reikia mažiau, todėl galima sutaupyti pinigų. Ąžuolo, beržo, uosio ir buko mediena yra kaitriausia ir tinkamiausia kūrenimui, tačiau ąžuolo mediena yra brangi malka, todėl dažnai ieškoma pigesnių alternatyvų. Drebulė ir juodalksnis neturi tokio didelio kaitrumo, o pagal savo kaitrumo savybes ir kainą optimaliausia mediena kūrenti yra uosis ir beržas. Buko mediena yra kiek retesnė, nes tai medis, kuris yra paplitęs ne visoje Lietuvoje.
Židinio kūrenimui netinkamos malkos – spygliuočių mediena:
Židiniams ir krosnelėms, kurios turi stiklines duris, visiškai netinka spygliuočių mediena, nes jai degant išsiskiriančios dervos gali patekti į kambarį ir apnešti nuosėdomis židinio stiklą. Spygliuočių malkos savyje turi dervų, todėl jas naudojant dažniau reikia valyti židinį ir kaminą. Pušis yra labai greitai užsideganti ir taip pat greitai sudeganti mediena, todėl yra tinkamesnė prakuroms. Eglės mediena yra nepakankamai kaitri, todėl ji tinkama daugiau degimui palaikyti, o ne kūrenimui esant dideliems šalčiams. Be to spygliuočių mediena išskiria daug kibirkščių, o tai gali būti gaisro priežastis. Židinio stiklas gali pajuoduoti ir naudojant beržines malkas, nes beržo žievė turi daug dervų, todėl nepatartina šios medienos naudoti židinių kūrenimui.
