Kaip Eiti Išpažinties?

Išpažintis – tai Atgailos ir Sutaikinimo sakramentas, kuris yra skirtas sunkioms nuodėmėms atleisti. Tai yra taip pat proga artimam ryšiui su Dievu palaikyti. Rekomenduojama atlikti sakramentinę išpažintį maždaug kas mėnesį, net ir tokiu atveju, jei neprisimenate sunkių nuodėmių. Einant išpažinties rečiau, tokiu atveju einantieji gali visiškai pamiršti savo nuodėmes, o to pasekoje pamažu prarasti sąžinės jautrumą. Turite žinoti, kad išpažinties kunigai bažnyčiose klauso prieš kiekvienas šventąsias Mišias, todėl norėdami išpažinti nuodėmes galite tai lengvai padaryti. Jei nežinote, kaip eiti išpažinties, pateikiame jums pagrindinius žingsnius, kuriuos turėtumėte įsidėmėti.

Išpažinties eiga:

• Pasisveikinimas:

Atėjus prie klausyklos pirmiausia turime pasisveikinti su kunigu sakydami: „Garbė Jėzui Kristui”. Jei išpažinties eina suaugęs, jis turi priklaupti prie klausyklos. Jei išpažintį nori atlikti vaikas, jis gali stovėti, kitu atveju kunigas gali negirdėti to, ką vaikas sakys.

• Nuodėmių išpažinimas:

Toliau kalbame šiuos ar panašius žodžius: „Išpažinties paskutinį kartą buvau prieš”… (Nurodykite, kada paskutinį kartą ėjote išpažinties. Jei išpažintį atliekate pirmą kartą, pasakykite, kad atliekate pirmą kartą. Jei neprisimenate, kada ėjote išpažinties, pasakykite, kad neprisimenate). Tada sakykite: “Gerajam Dievui nusidėjau šiomis nuodėmėmis”… (ir išvardykite savo nuodėmes). Po to pasakykite: “Daugiau neprisimenu, labai gailiuosi ir pažadu pasitaisyti. Prašau atgailos ir išrišimo”.  (Nesijaudinkite, jei pasakysite tai ne žodis žodin, o savais žodžiais).

• Išrišimo suteikimas:

Šiuo metu kunigas duoda mums vertingų dvasinių patarimų ir skiria atgailą: jis liepia mums gailėtis, pvz.: sukalbant maldą: „Jėzau, pasitikiu Tavimi, pasigailėk manęs nusidėjėlio”.  O tada kunigas kalba išrišimo maldą: „Dievas, gailestingumo Tėvas, savo Sūnaus mirtimi ir prisikėlimu sutaikęs pasaulį su savimi ir atsiuntęs Šventąją Dvasią nuodėmėms atleisti, per Bažnyčią tesuteikia tau atleidimą ir ramybę. Aš tave išrišu iš nuodėmių vardą Dievo – Tėvo, ir Sūnaus, iš Šventosios Dvasios.”

• Atsisveikinimas:

Tada mes persižegnojame ir sakome: „Amen.” Kunigas taip pat atsisveikina sakydamas tokius žodžius: „Viešpats atleido tau tavo nuodėmes. Eik ramybėje.” O mes atsakome: „Dėkoju Dievui”.

Jei norite atlikti išpažinties sakramentą tinkamai, tada privalote:

• Prisiminti visas savo nuodėmes:

Naudokitės 10 Dievo įsakymų, 7 didžiųjų ydų sąrašu bei artimu ir savimi, kad prisimintumėte visas savo nuodėmes. Jei nuodėmę sąmoningai nuslėpsite, tada turite žinoti, kad išpažintis negalioja.

• Gailėtis dėl savo nuodėmių:

Kad išpažintis būtų galiojanti, o nuodėmės atleistos, privalote savo nuodėmių gailėtis ir pasiryžti daugiau nebenusidėti. Turite žinoti, kad jeigu po išpažinties planuojate vėl sąmoningai daryti tuos pačius blogus darbus, tokiu atveju išpažintis negalios ir negausite atleidimo.

• Išpažinti nuodėmes kunigui:

Privaloma išpažinti visas savo nuodėmes kunigui ir nieko nenuslėpti. Tai reiškia, kad svarbu išpažinti ir sunkias nuodėmes – tokias, kurias darėte laisva valia ir sąmoningai suvokdami, kad tai yra sunkūs dalykai.

• Nuoširdžiai atlikti skirtą atgailą:

Kad nuodėmės būtų atleistos kunigas paprastai duoda nedidelę atgailą, pvz. sukalbėti kokią nors maldą. Tačiau turime nepamiršti, kad maldos išsakymas negarantuoja nuodėmių atleidimo. Mes privalome nuoširdžiai gailėtis savo nuodėmių ir pasižadėti jų nekartoti.

• Atitaisyti padarytą blogį:

Neužtenka sukalbėti kunigo paskirtos maldos, todėl privalote ne tik susitaikyti su Dievu, bet ir su artimu, kuriam padarėte skriaudą. Jei kažką pavogėte, grąžinkite; jei ką nors apšmeižėte, viešai tai pripažinkite ir paprašykite atleidimo ir pan.